VYTAUTAS ŽALPYS. 100 MENO IR KULTŪROS PROJEKTŲ

Šis 100 festivalių ir švenčių sąvadas sudarytas remiantis Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų savivaldybių administracijų kultūros skyrių, Lietuvos liaudies kultūros centro specialistų gautomis rekomendacijomis bei tinklalapiuose pačių organizatorių pateikta informacija.

WALTER BENJAMIN. MENO KŪRINYS TECHNINIO JO REPRODUKUOJAMUMO EPOCHOJE

Dailieji menai ir įvairios jų rūšys atsirado ir ištobulėjo tokiais laikais, kurie nepaprastai skyrėsi nuo mūsų epochos. Juos sukūrė žmonės, kurių poveikio galia daiktams ir aplinkai, palyginti su mūsų, buvo labai menka.

CLIFFORD GEERTZ. MENAS KAIP KULTŪROS SISTEMA

Menas liūdnai garsėja tuo, kad apie jį sunku kalbėti. Atrodo, kad jis - net tuo atveju, kai sukurtas iš žodžių, kaip literatūra, ir juo labiau kai padarytas iš pigmento, garso, akmens ar ko nors kita, kaip visi kiti neliteratūriniai menai, - egzistuoja savo paties pasaulyje, nepasiekiamas diskurso.

FREDRIC JAMESON. POSTMODERNUMO TEORIJOS

Kaip apibūdintini pagrindiniai postmodernumo bruožai, pirmiausia ar taikytina pati ši sąvoka, o gal ji tėra tik mistifikacija - ši postmodernizmo problema yra ir estetinė, ir politinė.

FREDRIC JAMESON. POSTMODERNIZMAS IR VARTOTOJŲ VISUOMENĖ

Šiuo metu postmodernizmo sąvoka nėra plačiai pripažįstama ar netgi suprantama. Jai priešinamasi galbūt todėl, kad neaišku, kokius darbus ji aprėpia, o jie gali būti visų meno sričių:

GABRIELĖ ŽAIDYTE. FINANSŲ PAIEŠKA KULTŪRINIAMS PROJEKTAMS

XXI amžiaus pradžios kultūrinių projektų finansavimo paieška - kompleksiškas, daug žinių, išmonės, kūrybingumo ir motyvacijos reikalaujantis profesinis kelias.

MARSHALL MCLUHAN. KINAS. RITĖS MENAS

Anglijoje kino teatras iš pradžių vadinosi „bioskopu", nes jis vizualiai rodė tikrą gyvenimo formų judėjimą (iš graikų žodžio bios, „gyvenimo būdas"). Kine, kuriame tikras pasaulis užvyniojamas ant ritės, kad būtų išvyniotas kaip stebuklingas fantazijos kilimas, įspūdingai susivienija senosios mechaninės technologijos ir naujasis elektros pasaulis.

ANTANAS KATALYNAS. MENO SĄVOKA: ESTETINĖS MENO TEORIJOS

Estetinių meno teorijų plėtojamus meno sąvokos aiškinimo pagrindus glaustai būtų galima aptarti maždaug taip: šios teorijos meno (meno kūrinio) apibrėžiamąja charakteristika laiko estetinę meno funkciją, t. y. meno kūrinių teikiamą estetinį patyrimą.

BENEDETAS KROČĖ. INTUICIJA IR IŠREIŠKIMAS

Intuityvus pažinimas. Yra dvi pažinimo formos: pažinimas būna arba intuityvus, arba loginis; pažinimas arba vaizduote, arba protu; pažinimas to, kas individualu, arba to, kas universalu; paskirų dalykų arba jų santykių pažinimas; apskritai pažinimas kuria vaizdus arba sąvokas.

ŽIBARTAS JACKŪNAS. MENINIO PAŽINIMO YPATYBĖS

Siekiant atskleisti pažintinės funkcijos, kaip meno specifiką atspindinčio veiksnio, reikšmę, reikia aptarti savitas meninio pažinimo (pažinimo mene) ypatybes.

KLAIVAS BELAS. KAS YRA MENAS? 1. ESTETINE HIPOTEZĖ

Tiesiog neįtikėtina, kad apie estetiką prirašyta daugiau nesąmonių, negu apie ką nors kita; juk literatūra šiuo klausimu ne tokia jau gausi. Tačiau iš tikrųjų nė apie vieną man žinomą dalyką nepasakyta tiek maža to, kas liestų jo esmę. Tai galima paaiškinti.

JOHN BERGER. REKLAMA" VARTOTOJŲ VISUOMENĖS KULTŪRA

Miestuose, kuriuose gyvename, kasdien regime šimtus reklaminių vaizdinių. Su jokio kito pobūdžio vaizdiniais taip dažnai susidurti mums netenka. Per visą žmonijos istoriją jokioje visuomenėje nėra buvę tokios didelės vaizdinių koncentracijos, tokios vizualinės informacijos gausybės.

MARSHALL MCLUHAN. TELEVIZIJA. BAIKŠTUS MILŽINAS

Turbūt labiausiai pažįstamas ir graudulį keliantis televaizdo padarinys yra vaikų elgsena pirmosiose klasėse. Nuo televizijos atsiradimo vaikai nepriklausomai nuo regėjimo laiko spausdintą puslapį maždaug per šešiolika centimetrų nuo akių.

ANTONNY GIDDENS. PATYRIMO MEDIJAVIMAS (Brandžios modernybės kontūrai)

Faktiškai visas žmogaus patyrimas medijuojamas -žmogui socializuojantis ir ypač perimant kalbą. Kalba ir atmintis iš pagrindų susijusios tiek individualaus prisiminimo, tiek ir kolektyvinės patirties institucinimo atžvilgiu.

JOHN TOMLINSON. TARPININKAUJAMAS BENDRAVIMAS IR KULTŪRINĖ PATIRTIS

IšskirtinIs globalizuojančių informacijos ir ryšių technologijų vaidmuo, skleidžiant deteritorizuotą kultūrinę patirtį.
Dauguma žmonių globalizacijos poveikį junta ne keliaudami, o sėdėdami namuose.

PETER BERGER. KULTŪRA KAIP SIMBOLINIS PASAULIS

Simbolinis pasaulis suprantamas kaip visų socialiai objektyvuotų ir subjektyviai realių prasmių pagrindas (matrica); visa istorinė visuomenė ir visa individo biografija traktuojamos kaip įvykiai, vykstantys šiame pasaulyje.

VYTAUTAS KAVOLIS. ĮVAIZDŽIAI IR PROBLEMOS ŠIANDIENINEI KULTŪRAI APTARTI

Kokiomis intuicijomis suvokiame tai, kas esmiška šiandieninėse kultūrose! Kaip suvokti kultūrą istorijoje - tas kultūros savybes, kurios ją įgalina nuolat keistis, išliekant savimi?

ANTANAS ANDRIJAUSKAS. KULTŪROS UNIVERSUMAS: Morfologinės analizės prolegomenai
Kultūros sąvokos prasmių laukas.

Kultūra yra pamatinė kultūrologinių mokslų sąvoka. Skirtingos istorinės epochos ir civilizacijos formavo savitas kultūros sampratas.

HERMANN RAUHE. KULTŪROS VADYBA KAIP VADYBA MENO IR KULTŪROS SRITYJE

Sąvoka. „Kultūra" ir „vadyba" - mėgstamiausios ir madingiausios mūsų laikų sąvokos. Kad ir kokios patrauklios šios sąvokos, dėl jų kyla daugybė nesusipratimų; dar daugiau nesusipratimų atsiranda jas sujungus į darinį „kultūros vadyba".

PETER FUCHS, THOMAS HEINZE. KULTŪRA IR JOS VADYBA

Žinome, o neretai dėl to ir apgailestaujame, kultūra - tai socialiai funkcionuojanti sąvoka. Jos neišbandysi mokslo mėgintuvėlyje.