|
II. MISIJA
4. Formuoti miesto kultūros politiką ir jos prioritetus, sudaryti sąlygas visoms socialinėms grupėms aktyviai dalyvauti kultūriniame miesto gyvenime, skatinti ir plėtoti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę, gerinti kultūros paslaugų kokybę, kurti atvirą naujovėms, puoselėjantį nacionalines kultūros vertybes ir tradicijas miestą.
III. PROGRAMOS APLINKOS IR IŠTEKLIŲ ANALIZĖ
5. Lietuvoje garantuojamos ir ginamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, tarp jų - ir kultūros teisė. Šalies kultūros politika remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, kitais teisės aktais, Vyriausybės veiklos programomis. Kultūros politikos tikslus, principus, uždavinius ir jų įgyvendinimo būdus reglamentuoja 2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Kultūros politikos nuostatai. Jais remiantis, Programoje numatyti pagrindiniai Šiaulių miesto kultūros politikos tikslai.
6. Pagrindiniai Šiaulių miesto kultūros politikos tikslai:
6.1. išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą;
6.2. skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę;
6.3. kurti informacinę visuomenę;
6.4. plėtoti miesto kultūros infrastruktūrą;
6.5. skatinti kultūros atvirumą;
6.6. sudaryti visuomenei sąlygas dalyvauti kultūros veikloje ir naudotis jos paslaugomis.
7. Šiaulių miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybės) ir jos institucijų principai, įgyvendinant pagrindinius tikslus, yra:
7.1. demokratiškumas - kiekvienas visuomenės narys turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl kultūros, dalyvauti kultūrinėje veikloje pagal savo pomėgius ir interesus, naudotis kultūros paslaugomis;
7.2. tapatumas - saugoti ir puoselėti nacionalinę kultūrą;
7.3. decentralizacija - sprendimai ir atsakomybė už kultūros politikos formavimą bei įgyvendinimą padalijami Savivaldybei ir jos institucijoms, sudarant sąlygas plėtoti kultūros savivaldą;
7.4. atvirumas - sudaromos sąlygos skleisti miesto kultūrą šalyje ir pasaulyje, susipažinti su kita kultūra.
8. Dabartinę Šiaulių miesto kultūros situaciją formuoja bendri socialiniai-politiniai pokyčiai šalyje bei tarptautiniai geopolitiniai, ekonominiai, demografiniai ir kt. veiksniai.
9. Šiauliai turi tapti didžiausiu Šiaurės Lietuvos regiono kultūros centru.
10. Ekonominiai rodikliai.
10.1. Pagrindinė valstybės biudžeto lėšų dalis yra skiriama valstybinių ir savivaldybės biudžetinių kultūros įstaigų infrastruktūrai išlaikyti bei darbuotojų atlyginimams, kurie nesikeičia nuo 1992 metų. Veiklai vystyti - renginiams ir parodoms organizuoti, koncertinėms programoms, spektakliams, naujoms technologijoms diegti bei bibliotekų fondams komplektuoti, informaciniams meno centrams kurti - lėšų iš viso neasignuojama (pvz. bibliotekose naujos technologijos diegiamos iš tų pačių ar net sumažintų finansinių išteklių).
10.2. Gaunamos iš biudžeto lėšos skirstomos taip: 63 proc. - darbuotojų atlyginimams, 20 proc.- socialiniam draudimui, 17 proc.- kitoms išlaidoms. Kultūros centras, Dailės galerija, Mokytojų namai, Savivaldybės viešoji biblioteka iš salių nuomos ar kitu būdu uždirbtus pinigus skiria materialinei bazei stiprinti. Finansinės galimybės plėsti kultūrinę ir informacinę veiklą yra labai ribotos, todėl įstaigos savo programas įgyvendina gavę paramą iš įvairių fondų bei verslo atstovų. Be to, Šiauliuose, kaip ir šalyje, nėra kultūros ir meno mecenavimo tradicijų. Norint gauti lėšų iš nacionalinių ir Europos Sąjungos fondų, būtina iš anksto suderinta mecenatų parama. Privataus sektoriaus indėlis miesto kultūros bei meno programose taip pat nepakankamas.
10.3. Kultūros skyrius remia projektų finansavimą, tačiau jis priklauso nuo bendro miesto metų biudžeto. Per paskutinį dešimtmetį Šiauliuose kultūrinė veikla smarkiai išsiplėtė, o kultūros programų finansavimas nepadidėjo.
11. Socialiniai rodikliai.
11.1. Skurdus Šiaulių miesto kultūros įstaigų finansavimas neskatina kultūros plėtros, netenkina įvairių socialinių grupių kultūrinių poreikių. Kultūros įstaigos verčiamos didinti mokamų paslaugų skaičių, naikinti lengvatas, todėl daugėja žmonių, negalinčių pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis.
11.2. Įstatymai nepakankamai reglamentuoja socialinį menininkų statusą, neužtikrina jų garantijų. Kultūros infrastruktūros pokyčiai, maži kultūros darbuotojų atlyginimai didina socialinę įtampą, neskatina kelti kvalifikacijos, neugdo kūrybiškumo bei iniciatyvos.
11.3. Skurdžios ir prastai techniškai aprūpintos koncertų ir parodų salės nepritraukia garsių menininkų ir žiūrovų.
11.4. Dėl nebaigto bibliotekų kompiuterizavimo negalima teikti visaverčių paslaugų.
11.5. Susiklosčiusi dabartinė Šiaulių kultūrinio gyvenimo padėtis verčia tobulinti ir plėsti kultūros infrastruktūrą, skatinti gabius teatrologus, aktorius, dirigentus, režisierius, muzikos atlikėjus, meno kūrėjus ir menotyrininkus dirbti mūsų mieste.
12. Organizacinė struktūra.
12.1. Kultūros skyrius yra Savivaldybės administracijos struktūros padalinys, įgyvendinantis mieste valstybės kultūros politiką. Jis neturi juridinio asmens teisių. Kultūros skyriuje įsteigti 5 etatai: vedėjo, vedėjo pavaduotojo, vyriausiojo specialisto, vyresniojo specialisto, vyresniojo referento.
12.2. Kultūros skyriui pavaldžios biudžetinės kultūros įstaigos: Kultūros centras, Savivaldybės viešoji biblioteka, Dailės galerija, Mokytojų namai.
12.3. Kultūros įstaigose yra 210 pareigybių:
12.3.1. Kultūros centre - 118,5;
12.3.2. Savivaldybės viešojoje bibliotekoje - 67,5;
12.3.3. Dailės galerijoje - 12;
12.3.4. Mokytojų namuose - 12.
13. Finansiniai ištekliai.
13.1. Kultūros įstaigų komunalinės paslaugos apmokamos ir etatai išlaikomi iš Savivaldybės biudžeto lėšų:
13.1.1. 2003 m. Kultūros centrui buvo skirta 1166,2 tūkst. Lt;
13.1.2. Savivaldybės viešajai bibliotekai - 972,7 tūkst. Lt;
13.1.3. Mokytojų namams - 172 tūkst. Lt;
13.1.4. Dailės galerijai - 175,1 tūkst. Lt.
13.2. Kultūros programos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto. Lėšos skiriamos miesto renginiams, festivaliams, valstybinėms šventėms organizuoti bei kultūros programoms įgyvendinti.
14. Informavimo priemonės.
14.1. Išsami informacija apie Kultūros skyriaus ir jo įstaigų veiklą, finansuojamus projektus, skelbiamus konkursus ir jų rezultatus, metų renginius, pateikiama Savivaldybės interneto tinklalapyje, spaudos konferencijose ir pranešimuose bei tiesiogiai žiniasklaidai.
14.2. Priemonės:
14.2.1. Kultūros skyriuje yra 3 kompiuteriai, interneto ryšys, sukurtas ir nuolat atnaujinamas skyriaus tinklalapis www.siauliai.lt ;
14.2.2. Kitos kultūros įstaigos iš dalies kompiuterizuotos:
Savivaldybės viešoji biblioteka (5 skyriai, 9 filialai, administracija ir buhalterija),
Dailės galerija (administracija),
Kultūros centras (administracija),
Mokytojų namai (administracija);
14.2.3. sukurti ir nuolat atnaujinami įstaigų tinklalapiai:
Savivaldybės viešoji biblioteka www.smsvb.lt,
Dailės galerija www.omnitel.net/galerija,
Kultūros centras www.sage.lt/kulturoscentras.
15. Privalumai.
15.1. Sukurta kultūros įstaigų infrastruktūra:
15.1.1. savivaldybės kultūros įstaigos: Kultūros centras, Savivaldybės viešoji biblioteka, Dailės galerija, Mokytojų namai;
15.1.2. valstybinės įstaigos: Šiaulių dramos teatras, "Aušros" muziejus, Šiaulių apskrities P.Višinskio viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities filharmonija, valstybinis kamerinis choras "Polifonija";
15.1.3. savivaldybės viešoji įstaiga kino ir kultūros centras "Saulė";
15.1.4. kultūrinės veiklos centrai: Šiaulių universitetas, Konservatorija, vaikų muzikos ir dailės mokyklos, švietimo įstaigos.
15.2. Mieste aktyviai veikia:
15.2.1. Lietuvos kūrybinių sąjungų skyriai: LDS Šiaulių bei LTS Šiaulių tautodailininkų organizacijos, LAS Šiaulių architektų organizacija ir kt.;
15.2.2. profesionalūs meno kolektyvai: pučiamųjų ir kamerinis orkestrai, medinių pučiamųjų kvintetas, valstybinis kamerinis choras "Polifonija";
15.2.3. meno mėgėjų kolektyvai ir atlikėjai, pelnę tarptautinius apdovanojimus;
15.2.4. nevyriausybinės organizacijos: klubas "Juonė pastuogė", jaunimo organizacijų asociacija "Apskritasis stalas" , VšĮ "Remio akcija", "Menininkų klubas", jaunųjų menininkų klubas "M-13" , vaikų estetinio lavinimo studijos ir kt.
15.3. Vyksta tradiciniai festivaliai.
15.4. Dirba kūrybingi kultūros darbuotojai.
15.5. Aktyviai dirba neformalios menininkų grupės, savanoriai.
15.6. Sukaupta techninė bazė: kompiuterinė įranga, surenkamoji scena lauko renginiams, šviesos ir garso aparatūra.
15.7. Glaudus bendradarbiavimas su miesto ir Respublikos kultūrinėmis organizacijomis.
15.8. Patogiose miesto vietose (centre) įsikūrusios kultūros įstaigos:
15.8.1. Kultūros centras (filialai Rėkyvos ir Gubernijos mikrorajonuose);
15.8.2. Dailės galerija;
15.8.3. Mokytojų namai;
15.8.4. Savivaldybės viešosios bibliotekos skyriai ir filialai įkurti gyvenamuosiuose rajonuose.
15.9. Plati kultūros įstaigų veiklos sfera:
15.9.1. Kultūros centre veikia 24 meno kolektyvai su 900 dalyvių, per metus apsilankė 32 173 žiūrovai, suorganizuoti 188 renginiai - koncertai, diskotekos, poilsio vakarai ir kt.;
15.9.2. Mokytojų namų galerijoje ,,Laiptai" dirba 1 kolektyvas su 30 dalyvių, per metus apsilankė 11 780 lankytojų, surengta 31 paroda ir 46 renginiai;
15.9.3. Dailės galerijoje surengtos 29 parodos ir 91 renginys, per metus apsilankė 11 928 lankytojai;
15.9.4. Savivaldybės viešojoje bibliotekoje, jos 9 filialuose ir 5 skyriuose per metus apsilankė 143 079 lankytojai, surengtos 243 parodos ir 94 renginiai.
15.10. Kultūros įstaigų lankytojams kuriamos naujos paslaugos.
15.11. Iš dalies kompiuterizuotos įstaigos (žr. 10.2.2.).
15.12. Formuojamas kultūros įstaigų įvaizdis: spausdinami leidiniai, lankstinukai, skrajutės, straipsniai, reklamuojami renginiai, kuriamos interneto svetainės.
15.13. Sistemingai analizuojamas kultūros įstaigų darbas.
15.14. Tiriamas vartotojų poreikis.
15.15. Dalyvaujama įvairiose edukacinėse, sporto, prevencijos, neįgaliųjų programose bei socialinėje ir kultūrinėje veikloje.
15.16. Dalyvaujama kolektyvų ir įstaigų vietinių, respublikinių fondų projektuose.
15.17. Užmegzti tarptautiniai ryšiai su meno ir kultūros centrais.
16. Trūkumai.
16.1. Dėl nepakankamo finansavimo neparengta miesto kultūros prioritetų programa.
16.2. Mažėja kultūros įstaigų ir programų finansavimas: stokojama lėšų pagrindinėms priemonėms ir inventoriui įsigyti, skurdūs kultūros darbuotojų atlyginimai.
16.3. Kultūros įstaigų pastatai ir masinės susibūrimo vietos netenkina išaugusių poreikių:
16.3.1. pasenusi kultūros infrastruktūra: nemodernizuoti pastatai, nėra priešgaisrinių apsaugos sistemų;
16.3.2. miesto aikštės techniškai nepritaikytos masiniams renginiams organizuoti;
16.3.3. apleistos rekreacinės zonos, neįrengta parko estrada;
16.3.4. nėra šiuolaikinės per 2000 vietų koncertų salės su įdiegtais naujais inžineriniais sprendimais, būtinais iškiliems menininkams pristatyti bei muzikinei kultūrai ugdyti.
16.4. Mieste trūksta kvalifikuotų profesionalių kultūros darbuotojų: vadybininkų, režisierių, prodiuserių.
16.5. Kultūros įstaigose stokojama naujų informacijos technologijų: kopijavimo, šviesos, garso ir vaizdo aparatūros, konferencijų ir seminarų sisteminės įrangos.
16.6. Nėra strateginio turizmo plėtros plano.
16.7. Dėl riboto finansavimo stabdoma kultūrinių mainų programa.
16.8. Neparengta bendradarbiavimo strategija su Šiaulių apskrities ir rajonų kolektyvais.
16.9. Nėra sistemingos verslo ir kultūros sąveikos.
16.10. Neišplėtota mikrorajonų kultūrinė infrastruktūra.
17. Galimybės.
17.1. Miesto bendruomenės išsilavinimo lygio kėlimas, politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis plėtimas.
17.2. Naujų informacijos technologijų svarba suteiktų galimybę didinti nacionalinės kultūros vaidmenį:
17.2.1. kurti naujas ir tobulinti esamas informacines vartotojų paslaugas;
17.2.2. Savivaldybės viešosios bibliotekos dalyvavimas Kultūros ministerijos parengtoje 2003 - 2013 metų Bibliotekų renovavimo ir modernizavimo programoje sudaro sąlygas gerinti fondų komplektavimą, kompiuterizuoti visus bibliotekos skyrius ir filialus, atlikti kapitalinius remontus bibliotekos padaliniuose, įdiegti visas Lietuvos integraliosios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) posistemes.
17.3. Kryptingas bendradarbiavimas su Respublikos ir kitų šalių kultūros institucijomis, centrais, fondais, organizacijomis, menininkais.
17.4. Įstaigų renovavimas bei materialinės bazės stiprinimas garantuotų:
17.4.1. tobulinti ir plėsti paslaugas;
17.4.2. didinti kultūros vartotojų gretas, tenkinant jų poreikius.
17.5. Gerinant kultūros ir turizmo įstaigų bendravimą ir paslaugas, būtų galimybė gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų.
17.6. Sutvarkytos rekreacinės zonos ir aikštės leistų organizuoti kokybiškus renginius.
17.7. Mecenatų suradimas leistų gauti didesnį finansavimą iš paramos fondų.
17.8. Įstaigų dalyvavimas tarptautiniuose projektuose sudarytų sąlygas bendradarbiauti.
17.9. Kryptingai keliant kultūros darbuotojų kvalifikaciją ir darbo užmokestį, atsirastų galimybė mažinti socialinę įtampą.
17.10. Skatinant nevyriausybinių organizacijų veiklą, būtų kuriama pilietinė visuomenė.
18. Pavojai.
18.1. Mažėjant gimstamumui ir gyventojų skaičiui mieste, mažės kultūra besidominčių žmonių skaičius.
18.2. Silpnėjant kultūros įstaigų finansavimui lėtės miesto kultūrinė veikla.
18.3. Dėl nerenovuotų pastatų ir naujų technologijų stokos yra pavojus prarasti profesionalius meno atlikėjus bei keistis tarptautinėmis meno programomis.
18.4. Nerekonstruota vasaros parko estrada, netvarkomi parkai ir viešųjų tualetų trūkumas sudaro grėsmę prarasti miesto poilsio zonas.
18.5. Maži darbo užmokesčiai neskatina produktyvaus darbo:
18.5.1. bloga meno ir kultūros darbuotojų materialinė būklė verčia juos ieškoti darbo kituose miestuose ar šalyse;
18.5.2. nesistemingas meno darbuotojų kvalifikacijos kėlimas neigiamai veikia kultūros įstaigų veiklą.
18.6. Brangstant paslaugoms, mažėja kultūra besidominčių žmonių skaičius.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS
19. Nacionalinės kultūros tapatumo išsaugojimas ir puoselėjimas.
19.1. Tikslas - saugoti ir puoselėti istorines kultūros vertybes ir etninės kultūros paveldą.
19.2. Uždaviniai:
19.2.1. minėti valstybės šventes, valstybei nusipelniusių asmenybių jubiliejus;
19.2.2. remti Šiauliuose gyvenančių tautinių mažumų kultūros programas ir sudaryti sąlygas joms dalyvauti miesto kultūriniame gyvenime;
19.2.3. ugdyti visuomenės poreikį vartoti taisyklingą lietuvių kalbą;
19.2.4. palaikyti etninės kultūros vystymąsi.
20. Kūrybinės veiklos ir meno įvairovė.
20.1. Tikslai:
20.1.1. pristatyti miesto visuomenei šalies ir užsienio meno vertybes ir įvairias kultūros paslaugas;
20.1.2. sudaryti sąlygas Šiaulių menininkų kūrybinei saviraiškai ir propaguoti jų kūrybą;
20.1.3. per bendrus kultūros projektus siekti tarptautinio pripažinimo;
20.1.4. siekti renginių kokybės ir įvairovės.
20.2. Uždaviniai:
20.2.1. remti nekomercinį profesionalųjį meną ir meno kūrėjus;
20.2.2. remti mėgėjų meninę ir kultūrinę veiklą;
20.2.3. organizuoti meno kolektyvų apžiūras, parodų pristatymus, respublikinius ir tarptautinius festivalius, konkursus;
20.2.4. plėtoti kultūros industriją;
20.2.5. įvairinti laisvalaikio pramogas.
21. Informacinės visuomenės kūrimas.
21.1.Tikslai:
21.1.1. ugdyti informacinę visuomenę;
21.1.2. plėtoti kultūros įstaigų mokamų paslaugų įvairovę, kad būtų patenkinti kylantys vartotojų poreikiai;
21.1.3. diegti naujas informacines technologijas.
22.2. Uždaviniai:
22.2.1. kaupti ir saugoti bibliotekų fondus, išplėsti visuomenės prieigą prie interneto bibliotekos filialuose, įkurti Dailės galerijos internetinę svetainę, kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją;
22.2.2. ieškoti papildomų lėšų ir galimybių spaudiniams ir kitiems dokumentams įsigyti;
22.2.3. integruotis į Respublikos bibliotekų duomenų bazių tinklus;
22.2.4. sukurti bibliotekose didesnį kompiuterizuotų darbo vietų skaičių su prieiga prie interneto;
22.2.5. organizuoti konferencijas, seminarus bei kitas visuomenės kultūros tobulinimo programas;
22.2.6. sukurti informacinę kultūros įstaigų duomenų bazę;
22.2.7. siekti palankių ryšių su žiniasklaida.
23.Šiaulių miesto kultūros atvirumas.
23.1.Tikslai:
23.1.1. skatinti ir rengti regioninius, respublikinius. tarptautinius kultūros ir meno renginius, mainų programas;
23.1.2. bendradarbiauti su regiono, šalies bei užsienio valstybių kultūros įstaigomis ir meno kūrėjais.
23.2.Uždaviniai:
23.2.1. aktyvinti bendradarbiavimą su Šiaulių apskrities ir rajonų kultūros įstaigomis;
23.2.2. per programas integruotis į ES kultūros ir meno sklaidos veiksnius;
23.2.3. inicijuoti bendrų verslo ir kultūros projektų kūrimą;
23.2.4. kurti bendras programas su Turizmo informacijos centru;
23.2.5. rengti projektus, kurie padėtų spręsti bendras kultūros problemas.
24. Visuomenės dalyvavimas kultūrinėje veikloje.
24.1. Tikslai:
24.1.1. garantuoti visavertį miesto kultūrinį gyvenimą, stiprinant meno ir kultūros svarbą, keliant bendrą miesto kultūros lygį;
24.1.2.sudaryti sąlygas miesto bendruomenei dalyvauti kultūrinėje veikloje.
24.2. Uždaviniai:
24.2.1. tirti gyventojų kultūros poreikius, garantuojant visavertį miesto kultūrinį gyvenimą;
24.2.2. įtraukti kuo įvairesnes visuomenės grupes į miesto kultūrinį gyvenimą;
24.2.3. remti nevyriausybinių organizacijų kultūrinę veiklą;
24.2.4. sudaryti sąlygas visuomenei pažinti šiuolaikinį meną;
24.2.5. skatinti jaunimą dalyvauti respublikiniuose renginiuose, tęsiant bendradarbiavimą su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis: Muzikos ir Dailės akademijomis, Vilniaus universitetu ir kt.;
24.2.6. užtikrinti savivaldybės kultūros įstaigų paslaugų prieinamumą visai miesto bendruomenei.
25. Miesto kultūros infrastruktūros vystymas.
25.1. Tikslai:
25.1.1. įgyvendinti kultūros įstaigų modernizavimo programą;
25.1.2. sudaryti sąlygas plėtoti pramogų industriją.
25.2. Uždaviniai:
25.2.1. renovuoti kultūros įstaigų pastatus;
25.2.2. įkurti rekreacines zonas, sutvarkyti miesto aikštes, pritaikyti jas renginių reikmėms;
25.2.3. įsteigti kultūros informacijos centrą;
25.2.4. įsigyti transporto priemones parodoms ir koncertams aptarnauti;
25.2.5. skatinti šiuolaikinės per 2000 vietų koncertų salės su įdiegtais naujais inžineriniais įrenginiais statybą;
25.2.6. skatinti Šiaulių kultūrą reprezentuojančių knygų, meno albumų, CD, ir kt. leidybą;
25.2.7. remti smulkųjį verslą: kultūros bei meno produktų platinimą, knygų bei elektroninės produkcijos leidybą.
26. Programos priemonės.
26.1. Didinamas Savivaldybės finansavimas kultūrai.
26.2. Kultūros ministerijos bibliotekų renovacijos ir modernizacijos programos 2003-2013 metams įgyvendinimas.
26.3. Modernizavimo programai parengta techninė dokumentacija.
26.4. Savivaldybės kultūros įstaigų renovacija ir materialinės bazės atnaujinimas.
26.5. Sėkmingas bendradarbiavimas su valstybės ir apskrities kultūros institucijomis.
26.6. Miesto kultūros, turizmo, švietimo, sporto, verslo, aplinkosaugos institucijų ryšiai.
26.7. Verslo rėmėjų parama.
26.8. Sėkmingas dalyvavimas tarptautinių ir respublikinių fondų programose.
26.9. Lėšos, skirtos kultūros įstaigų darbuotojų kvalifikacijai kelti.
26.10. Aktyvus žiniasklaidos ir interneto panaudojimas, kuriant kultūros įstaigų veiklos įvaizdį.
V. ĮGYVENDINTŲ UŽDAVINIŲ VERTINIMO KRITERIJAI IR LAUKIAMI REZULTATAI
27. Įgyvendintų Programos uždavinių vertinimo kriterijai.
27.1. Savivaldybės skirtos lėšos kultūros įstaigų pastatams ir patalpoms modernizuoti.
27.2. Rekonstruoti ir renovuoti pastatai.
27.3. Techninės dokumentacijos projektai, parengti renovuojamiems objektams.
27.4. Knygų bei duomenų bazių prenumeratos įsigijimo dokumentai.
27.5. Įsigyta kompiuterinė technika.
27.6. Įvykusių renginių statistiniai duomenys (dalyvių ir žiūrovų skaičius, jų nuomonė, ekspertų vertinimas).
27.7. Įstaigų, organizacijų, menininkų, projektų veiklos ataskaitos.
27.8. Laimėtų paramos fondų projektų finansinės ataskaitos.
27.9. Kursų, stažuočių ataskaitos, statistiniai duomenys apie dalyvavusiųjų skaičių.
27.10. Kultūros įstaigų ir miesto menininkų veiklos įvertinimas respublikinėje ir tarptautinėje žiniasklaidoje.
27.11. Miesto menininkų pasisakymai apie kultūros įstaigų veiklą ir meno raidą mieste.
27.12. Teigiami įgyvendintų projektų rezultatai.
27.13. Sukurti strateginiai planai naujiems kultūros poreikiams tenkinti.
27.14. Šiaulių miesto ir apskrities partnerystės projektų skaičius meno ir kultūros tema.
27.15. Bendradarbiavimo su Turizmo informacijos centru rezultatai.
27.16. Sukurta kultūros įstaigų duomenų bazė.
28. Laukiami įgyvendintos programos rezultatai.
28.1. Suaktyvės Šiaulių miesto kultūrinis gyvenimas, kuriam įtakos turės kūrybiška miesto bendruomenė.
28.2. Mieste vyks profesionalių atlikėjų koncertai, parodos, festivaliai bei kiti renginiai.
28.3. Atsiras aukštos kvalifikacijos kultūros įstaigų darbuotojų: renginių režisierių, kultūros vadybininkų ir kt.
28.4. Susiformuos įgūdžiai ruošti ir įgyvendinti profesionalius meno projektus.
28.5. Miestas išsiskirs kultūros įstaigų, kūrybinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų bei pavienių menininkų veiklos įvairove.
28.6. Bibliotekos lankytojai naujų technologijų dėka operatyviau gaus ieškomą informaciją.
28.7. Bet kurios miesto bendruomenės grupės turės sąlygas dalyvauti kultūrinėje veikloje.
28.8. Bus visuotinai pripažinta miesto kultūros reikšmė šalyje ir stiprės tarptautiniai ryšiai. 28.9. Bus išugdytas miesto gyventojų poreikis aukšto lygio meninei kultūrai.
28.10. Miesto bendruomenės turės galimybę pažinti tiek nacionalinį, tiek pasaulinį meną ir jo atlikėjus.
28.11. Išplėsta pramogų industrija ir sutvarkytos miesto poilsio zonos pritrauks didesnį turistų skaičių, formuos teigiamą miesto įvaizdį.
28.12. Miesto bendruomenės turės galimybę gauti bet kurią informaciją kultūros klausimais naujai įkurtame Kultūros informacijos centre.
VI. GALIMI PROGRAMOS VYKDYMO IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
29. Numatomi finansavimo šaltiniai.
29.1. Savivaldybės lėšos.
29.2. Valstybinių programų lėšos.
29.3. ES ir kitų fondų lėšos.
29.4. Rėmėjų lėšos.
29.5. Specialiosios programos.
|
