II. PROGRAMOS APLINKOS IR IŠTEKLIŲ ANALIZĖ
2. Politiniai rodikliai.
Lietuvoje garantuojamos ir ginamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, iš jų ? ir kultūros teisės. Lietuvos kultūros politika grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis kultūros srities sutartimis ir susitarimais, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programomis. 2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Kultūros politikos nuostatos apibūdina kultūros politikos tikslus, principus, uždavinius ir jų įgyvendinimo būdus.
į viršų
3. Ekonominiai rodikliai.
Visos mieste veikiančios biudžetinės kultūros įstaigos, tiek valstybinės, tiek savivaldybės, iš biudžeto gauna lėšų tik pastatams bei etatams išlaikyti, o veiklai organizuoti (renginiai, parodos, koncertai, spektakliai) lėšų nelieka. Iš salių nuomos ar kt. uždirbti pinigai dažniausiai naudojami materialinei bazei stiprinti.
Mieste veikiančios kultūrinės nevyriausybinės organizacijos bei atskiri menininkai savo programas įgyvendinti gali tik gaudami lėšų iš įvairių fondų bei rėmėjų. Lėšos, gaunamos iš respublikinių fondų bei Europos sąjungos, yra menkos, todėl reikia ko-finansavimo.
Lentelėje pateikiamas 1999 - 2003 m. kultūros biudžetas.
Metai Kultūros programoms (tūkst. Lt) Valstybinėms šventėms ir
miesto renginiams(tūkst. Lt)
1999 272 120
2000 162 118
2001 79 142
2002 79 222
2003 110 140
Iš valdybos rezervo 2003 m. sausio- rugsėjo mėn. finansuota 127940 litų.
2003 m. tarptautiniam religinės muzikos festivaliui organizuoti paskirta 30000 litų.
1 pav. Kultūros biudžeto dinamika 1999-2003 m.
4. Socialiniai rodikliai.
Nepakankamas finansavimas verčia teikti vis daugiau mokamų paslaugų, atsisakyti lengvatų, todėl daugėja žmonių, negalinčių pasinaudoti kultūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Maži kultūros darbuotojų atlyginimai neskatina kelti kvalifikacijos, neugdo kūrybiškumo bei iniciatyvos. Daugelis gabių menininkų neturi pajamų, todėl būtina skatinimo sistema.
5. Teisinė bazė.
Kultūros skyrius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įsakymais ir nutarimais, kitais teisės aktais, Savivaldybės tarybos sprendimais, Administracijos direktoriaus įsakymais, Kultūros skyriaus bei kultūros programų finansavimo nuostatais.
6. Organizacinė struktūra.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyrius yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys. Kultūros skyrius neturi juridinio asmens teisių. Prie Kultūros skyriaus veikia Kultūros taryba, renkama 2 metams kultūros žmonių susirinkime, taip pat veikia 9 ekspertų grupės, kurias sudaro įvairių meno sričių specialistai. Visų projektų, iniciatyvų vertinimas vyksta taip:
6.1. Visos paraiškos pagal savo pobūdį priskiriamos vienai ar kitai ekspertų grupei. Kiekviena jų vertinama pagal pateiktą vertinimo formą.
6.2. Ekspertai iš visų grupėje vertintų projektų atrenka vertingiausius ir perduoda juos vertinti Kultūros tarybai.
6.3. Pasiūlymus, kokius projektus ir kiek finansuoti, Kultūros taryba teikia Kultūros skyriaus vedėjui.
6.4. Galutinius sprendimus tvirtina Kultūros skyriaus vedėjas.
III. PROGRAMOS PRIVALUMAI, TRŪKUMAI, GALIMYBĖS IR PAVOJAI
7. Privalumai.
7.1. Sukurta kultūros įstaigų infrastruktūra:
7.1.1. Savivaldybės kultūros įstaigos: Kultūros centras, Savivaldybės viešoji biblioteka, Šiaulių dailės galerija, Mokytojų namai.;
7.1.2. valstybinės įstaigos: Dramos teatras, ,,Aušros" muziejus, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Šiaulių filharmonija, Valstybinis kamerinis choras "Polifonija";
7.1.3. Savivaldybės viešosios įstaigos: S. Sondeckio tarptautinis muzikos festivalis, VšĮ kino ir kultūros centras "Saulė";
7.1.4. kultūros židiniai: Šiaulių universitetas, Šiaulių konservatorija, Vaikų muzikos ir dailės mokyklos, švietimo įstaigos.
7.2. Mieste veikia:
7.2.1. Lietuvos kūrybinių organizacijų skyriai (LDS Šiaulių organizacija, LTS Šiaulių tautodailininkų organizacija, LAS Šiaulių architektų organizacija ir kt.);
7.2.2. profesionalūs meno kolektyvai (pučiamųjų orkestras, kamerinis orkestras, medinių pučiamųjų kvintetas, kamerinis choras Polifonija");
7.2.3. meno mėgėjų kolektyvai ir atlikėjai, pelnę tarptautinius apdovanojimus;
7.2.4.aktyvios nevyriausybinės organizacijos (klubas "Juonė pastuogė", jaunimo organizacijų asociacija "Apskritasis stalas" , VšĮ "Remio akcija", Menininkų klubas, ir kt.).
7.3.Mieste vyksta tradiciniai festivaliai.
7.4. Kūrybingi ir kompetentingi kultūros darbuotojai bei menininkai.
7.5. Kuriama materialinė bazė (kompiuterinė įranga įstaigose, surenkamoji scena, šviesos ir įgarsinimo aparatūra).
7.6. Užmegzti tarptautiniai ryšiai, pradėti tęstiniai tarptautiniai projektai.
8. Trūkumai.
8.1. Mažėjantis kultūros programų finansavimas.
8.2. Nesukurta kultūros mecenavimo sistema.
8.3. Mieste trūksta kultūros programų vadybininkų, režisierių, renginių organizatorių.
8.4.Visoms kultūros įstaigoms reikalingas remontas, trūksta įrangos, prasta materialinė bazė.
8.5. Miesto aikštė nepritaikyta masiniams renginiams organizuoti.
8.6. Nesutvarkyti parkai, rekreacinės zonos, neįrengta parko estrada.
8.7. Mieste nėra didelės, tinkama aparatūra aprūpintos koncertų salės.
9. Galimybės.
9.1. Organizuojant projektų vadybos seminarus, yra galimybė pritraukti daugiau lėšų kultūros renginiams.
9.2. Skatinant menininkus premijomis, išplečiamos kūrybos galimybės.
9.3. Iš dalies finansuojant kolektyvų išvykas į tarptautinius konkursus, sudaromos sąlygos meniniam lygiui kelti, tarptautiniam pripažinimui, ryšiams plėsti.
9.4. Suteikiant finansinę paramą šventėms, festivaliams, parodoms organizuoti, sudaromos galimybės pristatyti miestiečiams aukšto meninio lygio kolektyvus, atlikėjus ir pavienius menininkus.
9.5. Remiant nevyriausybines organizacijas, visuomenė įtraukiama į aktyvią kūrybinę veiklą.
10. Pavojai.
10.1. Nuolat mažėjant kultūros programų finansavimui, neplėtojant infrastruktūros ir negerinant materialinės bazės, prarandama galimybė plėtoti miesto kultūrinį vyksmą.
10.2. Jei visuomenė negalės patenkinti kultūros poreikių bus sudaryta terpė asocialiai veiklai.
10.3. Išstumiamas aukštos kokybės menas, lieka komercinė, popkultūra.
10.4. Menkėja ir smunka miesto kultūra, jos reikšmė šalyje ir už jos ribų.
10.5. Kyla pavojus miesto kultūriniam savitumui ir indentitetui.
IV. PROGRAMOS MISIJA
11. Kultūros programų, projektų ir iniciatyvų finansinis rėmimas miesto meno ir kultūros organizacijoms, draugijoms bei susivienijimams sudaro galimybę realizuoti reikšmingiausias idėjas, sumanymus bei programas, turinčias išliekamąją vertę, skatinančias kūrybą, o miesto bendruomenei - aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime.
V. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
12. Svarbiausi programos tikslai.
12.1. Kurti brandaus ir atviro naujovėms, patrauklų kūrybai ir gyvenimui, miestą.
12.2. Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.
12.3. Kelti kultūros žmonių kvalifikaciją.
12.4. Kurti ir saugoti išliekamąsias vertybes.
12.5. Plėsti ir gerinti kultūros paslaugų kokybę.
12.6. Skatinti Šiaulių miesto menininkų kūrybą.
12.7. Įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius į kultūrinį miesto gyvenimą.
13. Svarbiausi programos uždaviniai.
13.1. Remti įdomiausius kultūros įstaigų, kūrybinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų, menininkų kūrybinius projektus.
13.2. Įvertinti ir premijuoti geriausius miesto menininkus, kultūros darbuotojus.
13.3. Organizuoti konferencijas, seminarus bei kitas kultūros visuomenės tobulinimo programas.
13.4. Koordinuoti, inicijuoti bei finansiškai remti valstybinių ir miesto švenčių, festivalių ir konkursų organizavimą.
13.5. Remti profesionalųjį meną.
13.6. Inicijuoti bei finansiškai prisidėti prie knygų apie Šiaulius, Šiaulių kultūros įstaigas, žymius miesto žmones leidybos.
13.7.Skatinti kolektyvus ir menininkus dalyvauti respublikiniuose, tarptautiniuose projektuose bei konkursuose.
13.8. Skatinti kultūros įstaigas plėsti ir gerinti paslaugų ir renginių kokybę, remti mėgėjų kūrybą.
13.9. Inicijuoti miesto infrastruktūros pritaikymą kultūros renginiams organizuoti.
VII. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR LAUKIAMI REZULTATAI
14. Uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai.
14.1. Gerai įgyvendinti projektai ir veikla: lankytojų ir žiūrovų skaičius, jų nuomonė, ekspertų vertinimas.
14.2. Respublikinis ir tarptautinis pripažinimas.
14.3. Analitinė informacija žiniasklaidoje
15. Laukiami rezultatai.
15.1. Aktyvi, kūrybiška Šiaulių miesto bendruomenė.
15.2. Aukšto meninio lygio koncertai ir parodos.
15.3. Įgyvendinantys kūrybinius sumanymus menininkai ir kultūros darbuotojai.
15.4.Aktyvus miesto kultūrinis gyvenimas, aukštos kokybės ir finansiškai prieinamos kultūros paslaugos visose kultūros įstaigose.
15.5. Platus spektras renginių, prieinamų visiems bendruomenės sluoksniams.
VIII. LĖŠŲ IŠ SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO POREIKIS 2004 M.
16.1. Tarptautinių festivalių ir konkursų finansavimas 120,0 tūkst. Lt (žr. 2 lentelę).
16.2. Miesto ir valstybinių švenčių finansavimas 107,0 tūkst. Lt (žr. 3 lentelę).
16.3. Kultūros programų ir iniciatyvų finansavimas 154,0 tūkst. Lt (žr. 4 lentelę).
16.4. Reprezentacinės lėšos 15,0 tūkst. Lt (žr. 5 lentelę).
16.5. Šiaulių menininkų premijavimas 12,0 tūkst. Lt (žr. 6 lentelę).
Iš viso 408,0 tūkst. Lt
