APIE FESTIVALĮ


Tai vienas didžiausių liaudiškos muzikos festivalių Lietuvoje, kuris kasmet vyksta Šiauliuose vasaros pradžioje. Prieš dešimt metų kukliai prasidėjęs muzikinio klubo “Juonė pastuogė” kiemelyje, kuriame dalyvavo tik keletas kapelijų ir pavienių kaimo muzikantų, paskutiniais metais šis festivalis labai išpopuliarėjo ir yra gerai žinomas ne tik liaudies muzikantams, tautodailininkams, bet taip pat mėgstamas Šiauliečių bei miesto svečių. Į festiavlį suvažiuoja originalios kapelijos ir kapelos iš visų Lietuvos regionų, o taip pat pavieniai kaimo muzikantai, kurie grodami armonikomis, koncertinkomis ar kitais liaudies instrumentais džiugina klausytojų širdis. Nuo ryto iki vakaro miesto Pėsčiųjų bulvare šurmuliuoja tautodailininkų ir amatininkų kermošius ir net keliose scenose liejasi smagi liaudiška muzika. Lietuvos televizija ne kartą yra filmavusi šio festivalio koncertus ir parodžiusi muzikinius filmus, o Šiaulių regioninė televizija „S-plius“ nuolat rodo šio festivalio koncertus tiesioginiame eteryje. Festivalio sumanytojai kiekvienais metais sugalvoja ką nors naujo ir originalaus. Taip 1999 metais vykusiame festivalyje buvo užfiksuotas ilgiausias miestelėnų stalas Lietuvoje, savo liaudiškais žaidimais kelis metus iš eilės stebina kietabarzdis Antanas Kontrimas iš Telšių, Aloyzas Jasudas iš Pamario viename festivalyje grojo prieškarines plokšteles, o daugiametė festivalio vedančioji Virginija Našlėnienė (Raseinių Magdelė) nepalieka be dovanų ir prizų nė vieno kaimo muzikanto ar smagiausiai šokančio. Glaudžius ryšius organizatoriai palaiko su Lietuvos liaudies kultūros centru (Arūnas Lunys) ir kitais liaudiškos muzikos puoselėtuojais. Taip padedant Antanui Fokui kelis kartus festivalyje svečiavosi muzikantai iš užsienio. Originaliausiai pasirodžiusios kapelijos, kapelos ir pavieniai muzikantai festivalio pabaigoje yra apdovanojami organizatorių ir rėmėjų prizais. 2001 metais buvo išleistas gyvo garso albumas (CD) „Ant rubežiaus 2000“. Festivalio dienai pasibaigus visi dalyviai ir svečiai linksminasi klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje, kur dainos ir smagi liaudiška muzika netyla iki pat paryčių...


Jubiliejinis X-sis Lietuvos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“ vyko liepos 5-6 dienomis Šiauliuose. Didžioji scena, kurioje pirmą dieną koncertai vyko nuo 17.00 iki 22.00 val., o antrą dieną nuo 12.00 iki 23.00 val. stovėjo pagrindinėje miesto aikštėje-Prisikėlimo aikštėje. Amfiteatro scenoje (Vilniaus g.) antrą dieną nuo 13.00 iki 16.00 val. grojo pavieniai kaimo muzikantai ir kapelijos, o klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje nuo 19.00 vyko vakariniai koncertai bei festivalio dalyvių ir svečių vakaronės. Kiekviena kapela ir kapelija didžiojoje scenoje parodė savo koncertinę programą (pasirodymams buvo skirta nuo 25 iki 35 min.). Toje pačioje scenoje savo muzikantiškus sugebėjimus demonstravo ir pavieniai kaimo muzikantai. Kapelijos ir muzikantai dar grojo įvairiausiose Pėsčiųjų tako (Vilniaus g.) improvizuotose scenose, o vakare – klubo kiemelyje. Pėsčiųjų take šurmuliavo tautodailininkų ir prekybininkų kermošius. Festivalio dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais ir rėmėjų dovanomis.


Spauda apie 2003 m. festivalį:

Laima PELECKIENĖ
SAVAITGALĮ ŠIAULIAI TAPS KAIMO MUZIKANTŲ SOSTINE
2003.05.30


Antrąją festivalio dieną varžysis armonikininkai.
Šiandien Šiauliuose, Žemaitijos ir Aukštaitijos žemių sankirtoje, prasideda 9-asis kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis "Ant rubežiaus". Jame "Lietuvos žinių" skaitytojai, be geros nuotaikos ir puikios muzikos, gali laimėti ir atostogas - nepakartojamą kelionę į Prahą.
Dvi dienas miesto gatvėse grieš armonikos, skambės dūdelės ir birbynės, raudos smuikai ir bumbsės būgnai, polkas, valsus ir fokstrotus suks šokėjų poros. Savo sumanumą demonstruos garsioji gaspadinė Raseinių Magdelė - Virginija Našlėnienė, o jai bandys nenusileisti ne mažiau garsiais laikomi barzdočius aludaris Antanas Kontrimas bei "liežuviu be kaulo" garsėjantis Marijus Budraitis.
Išradingumą ir darbštumą savo darbais įrodinės liaudies meistrai ir amatininkai. Šiauliai šį savaitgalį taps linksmiausiu miestu Europoje, nes čia dvi dienas dundės tradicinis, jau devintasis, kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis "Ant rubežiaus", kuris kiekvienos gegužės pabaigoje sukviečia geriausius, garsius ir nežinomus, jaunus ir senus muzikantus.
Pasak renginio prodiuserio, "Jonio" grupės vadovo Pranciškaus Trijonio, tik vienintelį kartą praėjusiais metais festivalis "nuklydo" į gražųjį slėnį Ariogaloje, o šiemet jis sugrįžo į tradicinę savo vietą Šiaulius. Per 200 muzikantų, daugiau kaip 20 kapelijų sukvietęs renginys šiemet išsiskirs profesionalumu ir naujais veidais.
"Stengėmės atrinkti pačius profesionaliausius kolektyvus ir muzikantus, nors norinčiųjų dalyvauti buvo daug daugiau", - sakė Trijonis. Muzikantai ne tik linksminsis ir kvies prisidėti kitus - abi dienas vyks tradicinės varžytuvės, o nugalėtojų lauks prizai. Kam jie atiteks, spręsti teks ir žiūrovams bei šokėjams.
Pirmoji festivalio diena iš miesto bulvaro, kur tradiciškai šurmuliuodavo muzikantai, persikels prie naujo "Ogmios" prekybos centro, o šis atidarymo proga negailės prizų muzikantams.
Nuo ryto prasidėjusias kapelijų varžytuves vainikuos Lietuvos liaudies kultūros centro ansamblio "Valija" ir Veronikos Pavilionienės parengtas muzikinis projektas bei pačių organizatorių - "Jonio" muzikantų - naujausių kūrinių koncertas. Pirmoji festivalio diena baigsis liaudišku fejerverku. Koks jis bus - staigmena.
Antrąją festivalio dieną nuo pat ryto dundės pėsčiųjų bulvare ir "Jonio pastogės" kiemelyje, kuriame nuo pirmos valandos prasidės pavienių armonikininkų varžytuvės. Čia taip pat laukia staigmena - Sadūnų kaimo kapelija atveš ir lietuviškų armonikų meistrą.
"Ant rubežiaus" - viena didžiausių tokios muzikos švenčių Lietuvoje, ji kasmet džiugina ir stebina muzikantų sugebėjimais, dalyvių gausa ir linksmybėmis. Ankstesniuose festivaliuose dalyvavę unikalūs muzikantai jau tapo renginio legendomis. Aklas "Kelmynės" kapelijos muzikantas Justinas Kasparas profesionaliai griežia armonika bei akordeonu ir dainuoja. Žmogumi-orkestru vadinamas Antanas Baltmiškis iš Klaipėdos groja dūdele, armonika, būgnais ir kitais instrumentais. Ant nugaros užkabinta armonika griežti sugeba molėtiškis Kęstutis Kuzmickas