Pirmieji fotografai
Palyginti ankstyvą fotografijos atsiradimą Kauno gubernijoje ir Šiaulių krašte lėmė svarbūs keliai, jungę tokius centrus kaip Varšuva, Karaliaučius, Berlynas, Ryga bei tai, kad gyventojų skaičius bent jau didžiuosiuose miestuose garantavo minimalias fotografų pajamas.
Rasti archyviniai dokumentai rodo, kad pirmieji fotografai Šiauliuose buvo Abelis Girša Eidelšteinas ir Mortchelis Karpesas. 1863 metų revizijos Kauno gubernijoje duomenimis, Kaune ir Šiauliuose buvo po dvi fotoateljė. A. Eidelšteino ateljė vėliau buvo iškelta į Panevėžį, o M. Karpeso ateljė veikė visą dešimtmetį.
Trumpiau ar ilgiau mieste XIX amžiaus pabaigoje dirbo Govša Glezeris, Faivušas Luncas, Icikas Kesleris, Aloyzas Vedemanas.
1874 metais, išvažiavus M. Karpesui, jo vietą užėmė Girša Chabasas. Jo veikla čia truko apie dešimtmetį. Spėjama, kad G. Chabaso ateljė perėmė 1884 metais į Šiaulius atvykęs Jankelis Arnsonas. Jo ateljė veikė iki Pirmojo pasaulinio karo Didžiojo kalėjimo (dabar Vilniaus) ir Soboro (dabar Tilžės) gatvių sankryžoje, dabartinio Fotografijos muziejaus vietoje.
XIX amžiaus pabaigoje Šiauliuose veikė dar kelios fotoateljė. Jos tarpusavyje konkuravo ir spausdino geros kokybės nuotraukas.
Povilas Višinskis fotografas Aktyvūs fotografijos mėgėjai buvo rašytojai ir kultūros veikėjai P. Višinskis, B. Laucevičius Vargšas. Labai vertingos pastarojo fotografijos, užfiksavusios J. Jablonskį su slaptų lietuvių kalbos kursų klausytojais 1904 metais, Gubernijos mašinų fabriko darbininkų grupę, keletą kultūros veikėjų spaudos atgavimo dieną.
Ne mažiau svarbios fotografijos istorijai - įžymaus kultūros veikėjo P. Višinskio Žemaitijoje ir Šiaulių apskrityje darytos fotografijos. Jos panaudotos net Lietuvos istorijos vadovėliams iliustruoti. P. Višinskis baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, 1894 - 1898 metais Peterburgo universitete studijavo gamtos mokslus. Vėliau gyveno Kurtuvėnuose, Šiauliuose, Vilniuje.
1896 metais Peterburgo universiteto Geografijos katedra paskelbė mokslinio darbo konkursą - parengti kurios nors tautinės grupės antropologinę charakteristiką. Tema patraukė P. Višinskį ir jis nusprendė patyrinėti žemaičių antropologiją bei etnografiją. P. Višinskis keliavo po Žemaitiją, atliko antropologinius matavimus, padarė 170 nuotraukų. Darbas buvo įvertintas pagyrimo raštu. P. Višinskis pirmasis Lietuvoje antropologijos mokslui pritaikė fotografiją.
Kitas fotomėgėjas - artilerijos karininkas Martynas Nastopka 1914-1918 metais Rytų Galicijos, Rytų Prūsijos ir Lietuvos frontuose fotografavo karius, sužeistuosius, vilkstines, beglobius, valstiečius, karo pabėgėlius. Jo fotografijos įtaigiai atskleidžia karo beprasmybę ir žiaurumą.
l930 metais Šiauliuose jau buvo septyni fotopaviljonai. Visi jie buvo komercinio pobūdžio ir gyvavo iki 1940 metų.
Vilniaus ir Varpo gatvių kampe veikė G. Zilbermano specialių optikos ir fotografijos priemonių parduotuvė bei fotolaboratorija. Čia savo kelią į fotografiją pradėjo ir žinomas fotografas Stasys Ivanauskas.
Fotomėgėjų draugija
Aktyviai prieš Antrąjį pasaulinį karą ir pokariu fotografavo žinomas dailininkas G. Bagdonavičius, kuris turėjo pasigaminęs medinį fotoaparatą. Maždaug nuo 1932 metų G. Bagdonavičius fiksavo prieškario ir pokario metais Dramos teatre pastatytus spektaklius, miesto vaizdus, žmones, gamtą.
1931 metais atidarytas Šiaulių dramos teatras, kuriame pradėjo dirbti jaunas aktorius, fotomėgėjas Kazys Jurašūnas. Jis kartu su "Aušros" muziejaus įkūrėju P. Bugailiškiu nusprendė įsteigti draugiją, kuri Šiauliuose populiarintų dainą, liaudies meną ir fotografiją.
Įkurta "Putpelės" draugija. Dauguma jos narių buvo teatralai, savo veiklą stengdavosi sieti ir su Šiaulių kraštotyros draugija. Įkurtas choras, daug fotografuota, mokytasi liaudies dainų ir užsienio kalbų.
1933 metais įkurta fotografijos sąjunga ir atidaryta "Putpelės" draugijos fotografijos paroda. Tai pirmoji mėgėjų paroda ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje.
Fotografijos istorijos tyrinėtojas V. Juodakis nurodo, kad pastaroji paroda davė pradžią kolektyvinėms Lietuvos fotografų mėgėjų parodoms.
1940 metais Šiauliuose veikė Lietuvos fotomėgėjų draugijos ir Matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos fototosekcijos parengta jungtinė paroda.
Šiaulių fotografijos muziejuje ir pas miesto kolekcininkus galima rasti XIX amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios miesto fotografų darytų nuotraukų, kurios savitai atskleidžia to laikotarpio žmonių buitį, miesto vaizdus. Tai svarbus kultūros paveldas, padedantis pažinti miesto istoriją, meną ir kultūrą.
Fotografas M. Fligelis su "Voighlauder" fotoaparatu, 1935 metai.
|
|
Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas
No. 216 (3885)
Publikacijos data: 2004.09.17
