|
ATLAIDAI Parafrazė
Kai sielvartas dorybę remia, o išmintis išglebusiu žingsniu slidžia lemtim žirglioja, gyvenimo skanėstų kainos nebgalioja... Saldieji pažadai kaip gervių trikampis ištįs.
Išganymo taurė suvirpa tikinčiojo rankoj. Paženklintas kryžma pečiais įsiremta narsus į liūty dykumos išpuvusius nasrus, kurie ydom išpurvina dievų patranką.
Viršum dykynės tyras gėris. Pilyse prelatai skambina varpeliais atleidimo, jų balsas tyruose užsnūdusį klaidino, kai silpo natų penklinėj klausa.
O mylimieji, ženklinti kryžma, jus išbandau šventųjų sosto spindinčia plėšiko prabanga, jos rūbų kvapo ambrozija brangia, kurios karalių išmatų duobėj radau.
Tamsybėn grįžtantys šaunieji zalcburgiečiai, jūs išmėginimo saldybę jau išlaižei... širdies raumuo kaip tinkas netikrumo eiži. Virš kryžiaus degančio pakimba skėtis!
19931012
ŽEMĖS BADO EPOCHA
ABITAS
Kad galėtum tikėti - tikėk - kad galėtum suprasti. Baptisterijoj Svarbunas virsta Povilu - meilės sūnum. Termų salėmis teka Pragaro upė - švęsto vandens? Šėtoniško gaivalo kupinas skystis užlieja Varpodą. Apaštalo rąžąs dilgina sąžinę, bet ši paslika. Per Tris Karalius smagiai atverstasis čia periąs -perleidus žemę, Liubavos Svarbunas nebesvarbus. Prūsijos herbo tinkas pažyra, transportui kriokiant. Kriokalankoj kriuksi kandus krokodilas. Kardinolas kardu kedena kurčiojo kunigo kamžą. Kodėl?
Gerbiami broliai, tarnai Dievo tarnų. Vyskupėli! Siunčiu jums apaštalo to ir ano laimės gurkšni. Prūsas Pilypas prilipo prie sosto it musė. Mėsa? Lasanijos žemė pagirdys ištroškusius brolius, kurie pripažįsta teisėtomis prūso Pilypo klaidas. Sustiprinom globą šitam atverstajam. Prievartaujam. Rūstybės niekam nevalia užsitrauktų. Patvirtinam. Romėnai termose krikšto negali suvokti. Patvirkę! Pirtyse graikai turškiasi, krenkščia ir vapa. Patrimpas, Povilas irgi Pilypas apjakusiai tranką.
199309 10
Altoriaus šešėliuose gimsta lietuviški raštai. Abito baltam ekrane plunksnakočio ietys, ateisto buldogo po mišių šventoriuj aprietos. Atlapoji širdie, tavimi atrajoja kirmino grąžtas.
Atpirkimo ožiai į dykumą gena bobyną. Albinosai jiems meilinąs smėlio duobėj. Abišalę kišo burnon ir tuomet, ir dabar... Avinjono palaiminti meilės raštu išdabina.
Ablingos medinė naktis pakalikams gūdi. Abeliai stoja eilėn atleidimo už Kainą. Aštriabriaunė žvaigždė nukrinta į kaimą, atokiausiam kampe tik metalo rūdėsį randi.
Alba pajuosta nakties nepiktam murmesy. Abito skvernuos įsivėlęs šikšnosparnis virpa. Atneški liturginį tekstą, iš knygos iškirpęs... Antrankiais šventojo mušamas vis dar esi!
1993 1013
ŽEMĖS ŽVĖRYS
MALDŲ MALŪNĖLIS
Fratres Templi Salomonis - abitų bintuose -Kristus dvelkia dorybėm - degantis kedras -erškėtis sielos kraują išspaudžia akių šviesoje. Per bekraštį sielvartą keliauja viltis nukryžiuota, idant Žemės Žvėrims pastotų kelią, kovotų tikinčiųjų naujuos atžalynuos. Pjūtis yra didelė... Kryžma pažymėtais pečiais suremkim netikėlį!
Fratres Templi Salomonis - teisingumo šviesoj -Abraomo giminės, išauginusios mirtą, alyvą ir kedrą, pažinę tamsybėj įžiebusį spindinčią šviesą... nudobkit drėkinamos žemės žvėriūkščius, skelbdami Jėzų Kristų. Juk Petras tikėjimo dogmomis jau apsirijęs. Angelai nūn bejėgiai prie durų dausų sau verkšlena, nes nedorybės užstoja jų skleidžiamą šviesą.
Fratres Templi Salomonis - abitų bintuos -Adomo dykvietėj želdinant nendrių pavėsį, klystkelius vedat į kelią Jo maloniam atvykimui. Jo veido šlovė apreiškimuos lengvai atsiskleidžia. Didi prasidėjo pjūtis švento Tėvo sėjėjams. Ne visur sudrėkino vienodai pats Viešpats. Skubėjo? Darbo rasis cistersams kvailoj nūdienos bedarbystėj.
19930913
Nedorėlio mirtis bekraujė, aptaki, nes Dievo toks sumanymas. Mat šunys! Skelbimais apklijuoti sotūs sūnūs, nemokantys raidžių... ir tik todėl akli. Ant mirusio supūva margos gūnios.
Trimitas balsą deformuoja. Skleidžia sumanymo neužrašytą džiaugsmo natą, kuri nuliūdina nemokantį gaidų Sokratą. ...Ir šis per šventąjį šunyną pasileidžia, kad nesutiktų aikštėj biurokrato.
Mažieji broliai - elgetos Pranciškaus. Minorum Fratrum - einate žudyt? Darnus tai aktas - rezultatų nematyt, o kraujas ant žiedų dar neištiškęs. Linksmai siūruoja šventas miškas.
Pamokslo kazuistika kieta. Keista.
Prie lūpų kielikas pakyla, sklidinas tiesos,
pripildytas iš avino gerklės liesos.
Jau kūniška ekstazė užkaista -
per laužo išklotinę karštą liesis.
1993 1019
ADOMAS 9YKV9ETĖJ
APAŠTALŲ SOSTAS
Varguolis, einantis išsyk keliais keliais, keliaudamas į drumstą foną neteisybės neišsivers be Dievo piršto, po galais! Visur pasieks jo kerinti rūstybė, sruvenanti po smegenų žieve giliai.
Rūpintojėlis rūpinas Livonija. Ir lai! Nadruviai, skalviai Sambijoj svinguoja. Keliai išsiskiria arba sueina jų galai švenčiausiam prūsų žemės gojuj, kur dievas dievui vangiai asistuoja.
Juk be tikėjimo dykynėj neišbūsi akimirkos, kurioj išbrinksta pumpurai. Varguolis nepaklius į savo būstą, Adomo teksto nemokėdamas gerai... tu dausose išvysi Dievą rūstų.
O dykvietę apstoja riteriai balti, pulkai, pasidabinę rykštėm, akligatvy sustoja tyliai - nekalti? Ant grindinio kraujai juodi ištykšta. Pašoksią angelai kaip Įgelti.
1993 1019
Neklystantys dogmatikai sėdi Napoleono kepurėj. Ekskomunikuotos elžbietos šypso Simonui burtininkui. Karūnuotas trumpažmogis Pijų popina. Papą! Bažnytiniai rangai rūgsta dievašpygių rankose. Srutos! O hugenotai, Hugo tėvynainiai, devyniabėdžiai... Kalvino didikai kalvotom galvom. Padėkos mišios?
Tėvas Papą vyskupauja tituluotuose toliuos. Oficialūs terminai skelbia vienintelių teisę -turėti Tėvo Teisybę - tikėjimo tikrą trirublę. Izidoriaus dekretalijos dykos dominikonų raštuos. Teokratai, teatralai, tantalai triaukščiais tūriais tursena turbosraigtiniuose TU tualetuose. Teo!
Apaštalai! Jums akivaizdūs akibrokštai. Akrobatai? Sakraliniai sėbrai, sparnuotą frazę srebiat? Kvietinių miltų plotkos palaimintųjų pilvuos -pasitursinę pirstelit, nors nerauginta tešla. Pasikartoja pasiaukojimas, pasikeitimas, pakylėjimas.
Dievybės kūno prakaitas persmelkia patalynę... Pranciškonai patogiai plebėjiškom pozom pūpso.
199309 20
UNIVERSALUS PASAULIO VALDOVAS
TIKĖJIMAS
Virpa Europos feodalinės šmikių viršūnės. Romos katinai drasko laurų lapus ir murkia. Vormso konkordatas skiria lėšų kačių konservams. Konservatoriai kniaukiančią konservatoriją kuruoja.
Et! Kiltų šimtametis karas - kaip bokštas -baikštus bažnyčios bokštas banaliems bobinčiams... Būtų braukomos bedalių bylos blaivyklose? Būtų baudžiamas bedievių bevaisis bukumas!
Karas be pertrūkio, pralenkęs penkmečio planą! Kovos be tikro tikėjimo karštai komentuojamos. Kumštis be kardo kosti krauju. Kokia kvailystė... Klierikų kamžose kuplūs kielikai kilniai kazuistikai?
Konstantino dovanos Silvestrui pirmajam - blefas. Izidoriaus dekretai i jos - neparašytų laiškų rinkinys! Klemensas ir Damazas rengiasi mušt Mikalojų. Mikniai miklina momenėlio minkštimą. Merdi.
O viešpačiai! Vėjopačiai veltui vyskupą vejasi. Velnias jo padėjėjas! Velias vėluojantis vėjų vėlukas. Klastotę įrodo klerkas - humanistų išpera ir pridurkas. Prisiekusiųjų teismas baudžia bažnyčios bokštą.
19930920
Netyros dvasios valdžią atiduos... jų pinigai negelbsti ubago pastogėj, kurios asla likimo bąlančiuos randuos, o kirčiai kūno kopėčiomis sliuogia. Nes dvasios nuogos!
Netikintieji dangumi gyvenimą doro ja. Vanduo su ugnimi šioj karuselėj urzgia. Netikšos sūnūs reketuoja rojų... tik moterys išlieka tyros orgijoj, nes jų krūtim vaikutis groja?
Tikėjimas nekinta, puolamas tiesos, jo tvirtos sienos kalno uolose troškimų dangumi dievopi tiesias, spindėdamos kietėjančio vandens laše. O spinduly - kur dėsies?
Štai kūnas kirčių kopėčiomis sliuogia, palikęs nakčiai ubago pastogėj. O tiesos visos savo būstuos nuogos. Jų nepaslėps valdovo togos -kaip miglos slogios.
1993 1020
DIEVO VEIDO ŠVIESA
Ar gali gimt žmogus senbernio veidu,
sugrįžti motinos įsčiosna ir vėlei išeiti,
kad apreikštų, parodytų ženklus savo šventumo?
Tačiau gimęs iš kūno juk esti kūnas -
Marijos kūno dalis, Dvasia išdabinta.
Iš tiesų, iš tiesų tapo dvasia. Iš tiesų?
Vėjas pučia, kur nori. (Čia vėjas - dvasia.) Girdi jo ošimą, tačiau nežinai jo namų. Dykynėje Mozė iškelia žaltį kaip sūnų, o Dievas, pamilęs pasaulį, Juo atsikrato... Per valkatą sūnų Tėvas išgano pasaulį, ateina šviesa į Prūsiją, kur tūno tamsa.
Nejaugi yra tamsos tamsoje meilužių, kurie, apskretę piktaisiais darbais, paniekina Šviesą ir neina į ją pėsčiomis, nes bijos darbų, Tamsoje apreikštųjų. ...Tiesos besilaikantys - Švieson paknopstom susibėga. Ryškėja prasmės beprasmybė.
Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus, kad pasaulį myriopi pasmerktų...
19930921
ŠVIESA Parafrazė
Paniekinę šviesą, ateina joje pasiguostų. Pasaulio naktis nebegali išlikti ant skruostų. Dykynėje Mozė suranda ir garbina žaltį, kad šis pasiklydusį sūnų sugeltų. Tamsos tamsoje išryškėja meilužis.
Nakties paslapty sukietėjęs geluonis nulūžta. Piktaisiais darbais apsikrovę sugrįžta į uostą. O tveriantys šviesą nesudeda guolyje bluosto, nes Dievas, pamilęs pasaulį, sugriežtina šaltį.
Dvasia apvaisina Marijos nepaliestą kūną. Užgimsta Sūnus jos įsčių baltųjų viršūnėj. Iš tiesų, iš tiesų vėjas pučia - dvasuoja. Ateina ateina Geroji Žinia. Su Juo ji? Tamsos tamsoje išsigąsta meilužis.
Sugrįžta Sūnus iš klajonių... palūžęs. Piktųjų darbų kirmėlynas ant skruostų. Ar sutiks ties namais - kas paguostų, kuris iš dykynės kaip Mozė pakeltų, neleistų šventovėje žalčiui sugelti?
1993 1020
|
