Pirmoji laida skirta kultūros ir žiniasklaidos santykių aptarimui.
Laidoje dalyvauja žinoma dienraščio Šiaulių kraštas kultūros žurnalistė Vita Morkūnienė.
Laida transliuojama trečiadieniais nuo 10.30 val. iki 11.00 val.
SAULĖS RADIJO transliavimo dažnis FM 102.5
2003 2004 m. Lietuvos radijo programoje "Klasika" tiesioginiame eteryje buvo transliuojama menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio pokalbių laida REGIMYBĖS
Diskusijos buvo formuojamos pagal temas, kurios atspindėjo Lietuvos kultūrinio ir meninio gyvenimo aktualijas ir problemas
Nuo rytojaus laida REGIMYBĖS, jau kitu pavadinimu startuoja Šiauliuose, kaip SAULĖS RADIJO autorinė kultūrinė-publicistinė laida KULTŪROS METAS.
KULTŪROS METAS turėtų tapti veiksminga kultūros ir meno visuomenės interesų atstovavimo priemone vietinėje žiniasklaidoje. Į laidą bus kviečiami įdomiausi, kritiškiausi ir originaliausi meno ir kultūros pasaulio atstovai, tiek vietiniai, tiek miesto svečiai.
Tokios radijo laidos metu vykstančių diskusijų metu svarbu aptarti tokius mūsų kultūros, meno, kasdienio gyvenimo klausimus, kuriuose yra regimos dabartinio kultūrinio pasaulio aktualijos, paradoksai ir prieštaravimai. Tokių diskusijų metu kritiškai ir įdomiai mąstančiam žmogui bus sudaryta galimybė su savo idėjomis ir įžvalgomis supažindinti plačią radijo klausytojų auditoriją, įtraukti ją į svarstomų problemų ratą ir taip skatinti aktyvesnį dalyvavimą visiems mums aktualių klausimų svarstymuose.
Virginijaus Kinčinaičio mob. t. 865052567, e-mail
virgisk@yahoo.com
Radijo mob. +370 611 17 676, e-paštas:
info@saulesradijas.lt
Kultūros metas ar metas kultūrai?
Šaltinis: Laikraštis Šiaulių kraštas
No. 92 (4065)
Publikacijos data: 2005.04.22
Autorius: Vita MORKŪNIENĖ
Prieš trejetą savaičių "Saulės" radijo eteryje nuskambėjo pirmoji autorinė šiauliečio menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio laida "Kultūros metas", skirta regiono kultūros problemoms ir aktualijoms, pokalbiams su aktyviausiais kultūrinės bendruomenės nariais - kultūros kūrėjais, vartotojais ir administratoriais.
Šaunus sumanymas. Laidai ir autoriui reikia palinkėti sėkmės, nes kiekviena iniciatyva, kiekviena pastanga į diskusiją įtraukti naujų žmonių teikia vilties, kad viena kita diskusijose užgimusi mintis taps konkrečiu darbu, ir kultūros mūsų padangėje taps trupiniu daugiau.
Radijas tam itin palankus, nes gali sutelkti didelę ir įvairią klausytojų auditoriją. Vadinasi, tartas žodis tikrai gali būti išgirstas.
... Prieš debiutinę laidą teko šnektelėti su jos autoriumi. Šnekoje laidos pavadinimas įvairavo: "Kultūros metas", "Metas kultūrai". Balso intonacijose buvo girdėti tai daugtaškis, tai klaustukas. Tuomet į tai neatkreipiau dėmesio. Iš pirmo žvilgsnio - jokio skirtumo kaip ir nėra: niuansas, žodžių žaismas ir tiek. Įsiklausius atidžiau - skirtumas esminis. Tarp šių dviejų žodžių kombinacijų - gilus prasmės griovys, požiūrio į kultūrą, jos situacijos, galimybių ir perspektyvų vertinimo praraja.
Sakydama "Kultūros metas", jaučiuosi geriau. Regis, ne tik aš pripažįstu, kad kultūra yra vertybė. Neatidėliotina, neginčytina ir nepastumiama į šalį - į vargšės podukros vietą. Kad šiandien yra jos metas, šiandien yra galimybės jai reikštis, skleistis, gyvuoti ir teikti džiaugsmą žmonėms. Ir kad niekam dėl to nekyla abejonių, ir kad visi, nuo ko tai priklauso ir kas kiek gali, kultūrą remia ir jai padeda.
Kai sakome "Metas kultūrai"lyg iš karto pripažįstame, kad būna metas, kai galima apsieiti ir be kultūros. Kad kultūra su visais savo žmonėmis, savo veikla, rūpesčiais ir poreikiais turi žinoti savo vietą ir laukti savos valandos. Turi suprasti, kad labai dažnai būna metas, kai yra daug svarbesnių už kultūrą dalykų: politika, ekonomika, socialiniai klausimai, sportas. Kad būtent jiems, o ne kultūrai priklauso gyvenimo avanscena, valstybės ir valdžios dėmesys, meilė ir pinigai.
O kultūra turi kentėti ir laukti. Arba kažkaip verstis pati - juk taip yra ne tik šiandien, nuo amžių taip.
Kai sakome "Metas kultūrai", prisimename ir biudžete kultūrai skirtą eilutę, kuri taip pat nuo amžių yra pačioje apačioje ir pamarginta tokiais mažais skaičiukais, nuo kurių emocijų ir ambicijų kupiniems kultūrininkams suspaudžia širdis.
